Sveikinimas prekybinio laivyno 100-čio paminėjimo proga

Nors Klaipėdos krašto prijungimo prie  Lietuvos istorinė data yra laikoma 1923 metų sausio 15 diena, tačiau Lietuvos jūrų laivyno pradžia istoriškai minima dar nuo 1921 metų kovo 4 d., kai į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė pirmasis laivas – prekybinis dvistiebis motorinis burlaivis „Jūratė” su Lietuvos Trispalve. Iš paskos, kaip rodo istorija, Lietuvai simboliškai ypatingą diena kovo 11-tą Klaipėdos uostą aplankė laivas „Kastytis“.  

Pirmieji jūrinio laivyno žingsniai nebuvo lengvi, o pradinis stipresnis prekybinis laivynas susiformavo tik prieš antrąjį pasaulinį karą.

Nuo 1990 m. kovo 11 -osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jūrinis sektorius nuėjo didelį kelią. Naujai, nepriklausomybės keliu žengusiai valstybei reikėjo sukurti jūrinės srities teisinę bazę, įsteigti tam skirtas valstybines institucijas, sudaryti sąlygas kurtis privačioms laivybos kompanijoms, asocijuotoms struktūroms, stiprinti mokslinį jūrinio sektoriaus potencialą, rengti šio sektoriaus specialistus.

Neužilgo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pradėta kurti svarbiausi su laivyba susiję  įstatymai: 1991metų spalio 8 d. – LR transporto veiklos pagrindų įstatymas, 1995 04 04 ratifikuota Tarptautinės jūrų organizacijos IMO(International Maritime Organization) konvencija Lietuvoje.

 1996 09 12  Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas LR Prekybinės laivybos įstatymas ir  beveik tuo pat metu 1996 metų gegužės16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Du ypatingi įstatymai Lietuvos laivybos sektoriui ir uostui.

2000-siais metais buvo pradėtas rengti ir 2000 metų rugpjūčio 29 d.  buvo priimtas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas metais, teisiškai nustatant kas yra laivas, laivavedys, laivo įgula ir kapitonas, locmanas, navigacijos įrenginiai ir eilę kitų svarbių sąvokų ir reikšmių.

Lietuvai siekiant narystės Europos sąjungoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos filialas “Saugios laivybos administracija“ turėjo transformuotis į nepriklausomą vienetą – biudžetinę įstaigą Lietuvos saugios laivybos administraciją prie Susisiekimo ministerijos. Tai įvyko 2002 metais.  Administracijos dalyvavimas pasaulio jūrinio sektoriaus veikloje atstovaujant Lietuvą tarptautinėse organizacijose ir ypač Tarptautinėje jūsų organizacijoje IMO, kuri yra viena iš pagrindinių   tarptautinių vandenų valdymu besirūpinančių organizacijų pasaulyje, vienijanti 174 valstybių, leido Lietuvos jūriniam sektoriui tapti pilnaverčiu šios organizacijos nariu, dalyvauti priimant tarptautinius teisės aktus, reikšti savo šalies pozicijas generalinėse asamblėjose.

Lietuva, kaip pilnavertė jūrinė valstybė, dalyvavo Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjose. Siekiant imtis priemonių kovai su terorizmu laivybos srityje, 2001 m. lapkričio mėnesį buvo priimta rezoliuciją A.924(22) „Priemonių ir procedūrų peržiūrėjimas, siekiant užkirsti kelią terorizmui, keliančiam grėsmę keleivių, laivų ir įgulų saugumui“. 2002 m. gruodžio 5 d. Tarptautinės jūrų organizacijos diplomatinėje konferencijoje buvo priimta 1974 m. tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS 74) pataisos bei ypatingai svarbus dokumentas -Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių saugumo kodeksas (ISPS Code), sukėlęs nemažai problemų jį įgyvendinant tiek laivybos sektoriuje, tiek Klaipėdos uoste, pritaikant kodekso nuostatas uosto veikloje. 2004 m. liepos 1 d.  įsigaliojo Lietuvoje ir  kitose konvencijos dalyvėse Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių saugumo kodeksas – SOLAS 74.

Vėlesniu laiku, 2007 m. Gegužės 14–18 d. Nairobyje (Kenija) vykusioje Tarptautinės jūrų organizacijos diplomatinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos delegacija, buvo priimta Tarptautinė laivų nuolaužų pašalinimo konvencija.  Lietuva palaikė šios konvencijos priėmimą ir iš esmės pritarė Konvencijos nuostatoms, kurias įgyvendinus bus užtikrintas laivų nuolaužų pašalinimo reglamentavimas tarptautiniu mastu.

2003 metų spalio 14 d. LR Susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio įsakymu buvo įsteigtas Jūrų transporto darbuotojo  garbės ženklas, skirtas pagerbti jūrų transporto srityje nusipelniusius žmones.

2004 metų gegužės 1 d., kai Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare, atsirado ne tik naujos galimybės, bet ir nauji iššūkiai adaptuojant ES teisę nacionalinėje teisinėje sistemoje, siekiant Lietuvos jūrinį sektorių paversti modernia ir konkurencinga ES jūrinio sektoriaus visumos dalimi.  

Susisiekimo ministerijos darbuotojai kartu su Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrininkų sąjunga , Jūrų kapitonų klubu, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir kitomis asocijuotomis struktūromis  iki įstojimo atliko milžinišką darbą suderinant nacionalinius teisės aktus su ES jūrų transporto ACQUIS, buvo ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos Konsoliduotoji darbo jūroje Konvencija, Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija), Dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, MARPOL 73/78 konvencija, nustatanti kad laivai, atplaukiantys į uostus atitiktų tam tikrus techninius reikalavimus, visa eilė kitų tarptautinių jūrinių konvencijų , parengta kelios dešimtys poįstatyminių teisės aktų.   

          2004 metų liepos 20 d.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta studijai „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas“, kurią parengė Flandrijos (Belgija) kompanija „Policy Research Corporation“  ir jos vadovas prof. dr. Chris Peeters.  Šios studijos pagrindu buvo pasiūlyta Lietuvai priimti teisės aktus, kurių pagrindu Lietuvos laivybos kompanijos galėtų išlaikyti savo laivus su nacionaline vėliava ir liktų konkurencingos pasauliniame laivybos sektoriuje. Deja, studijos nuostatos vėliau nebuvo pilnai įteisintos Lietuvos teisinėje bazėje, o tai paskatino dalį Lietuvos laivybos kompanijų rinktis taip vadinamas „pigias vėliavas“.

2008 05mėn., atsižvelgiant į jūrų transporto sektoriaus darbo rinkos pokyčius, buvo parengta studija „Jūrininkų sudėties tyrimas ir rekomendacijos“.

2013 metų liepos mėnesį LR Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius  pasirašė dokumentus įsteigiant Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalį – aukščiausią Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apdovanojimą jūrų ir vidaus vandenų transporto srityje. Nuostatuose nurodoma, kad medalis skiriamas už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypatingus nuopelnus plėtojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ar kitus jūrų uostus, už nuopelnus plėtojant jūrų krovos, laivų statybos ir remonto verslą Lietuvoje bei palankios verslo ir investicijų aplinkos sudarymą, o taip pat uosto konkurencingumo didinimą, Lietuvos jūrų ir vidaus vandenų laivynus, įdiegiant pažangias technologijas ir gamybos metodus, sudarant palankias sąlygas jūreivystės ir upeivystės tradicijų išsaugojimui ir plėtojimui, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vardo garsinimą pasaulyje, mokslinius ir inovacinius darbus šiose srityse.

Lietuvos jūrinio sektoriaus atstovai dar ilgai skaudžiai prisimins Lietuvos žvejybinio laivyno išparceliavimą, prasidėjusį po nepriklausomybės atgavimo ir  2019 metų birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teisme paskelbtą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bankrotą.

Visko buvo – ir nuopuolių, ir pakilimų pasitinkant Lietuvos laivyno šimtmetį. Tačiau šiandien turime pagrįstą teisę pasauliui teigti ir didžiuotis tuo, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, turinti visus jūrinės valstybės identitetus ir atributus – Nacionalinį laivyną, tarptautiniu mastu pripažįstamus nacionalinės ir tarptautinės jūrinės teisės aktus, įtvirtintus šalies teisinėje sistemoje, jūrinę administraciją,  teritorinius vandenis bei išskirtinę ekonominę zoną, pasaulyje žinomas Lietuvos jūrines kompanijas, už ypatingą darbštumą ir kompetenciją gerbiamus jūrininkus, inovatyvų ir konkurencingą laivų statybos ir remonto sektorių, jūrinio sektoriaus specialistų rengimo ir kompetencijų centrus – Jūrinę akademiją, Klaipėdos universitetą ir kitas jūrinio profilio rengimo mokymo įstaigas, vieną pažangiausių ir inovatyviausių ne tik Baltijos jūroje, bet Europoje ir pasaulyje – Klaipėdos jūrų uostą.

Šiandien nuoširdžiai sveikinu jus ir su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 31-siomis metinėmis. Per šį laiką užaugo ne tik tvirta tauta, bet ir plačią pasaulėžiūrą, dideles svajones ir ryžtą turinti jaunoji jūrininkų karta. Iš visos širdies norėčiau palinkėti didelės sėkmės jūrinio sektoriaus dalyvių visumai, šios šalies ekonomikai svarbioje srityje dirbantiems žmonėms. Tegu po jūsų laivų kiliu būna visada gilūs vandenys.

Arvydas Vaitkus